1. Ius civile, ius gentium, ius peregrinorum iuolaikines teises sistemos remiasi teritoriniu principu. Senoves Romoje asmens teisini statusa leme jo priklausomybe tam tikrai bendruomenei civitas . Romenu teise siauraja prasme buvo tik R. pilieciu teise cives, quirites . Todel i teises sistemos dalis vadinama ius civile.Ji neliete tu Romos gyventoju, kurie neturejo piliecio statuso. Ius civile buvo visaapimanti R. pilieciu teise, reguliuojanti visas ju teises ir pareigas, taip pat numatanti atsakomybe uz nusikaltimus.
Svetimaliams - peregrinams - buvo taikoma atskira R. teises sistemos dalis - ius peregrinorum. Tokia sistema gerai funkcionavo tada, kai i esmes R. valstybe buvo R. miestas. Kai R pradejo uzkariauti kaimynines teritorijas, pradejo formuotis nauja R teises ataka - ius gentium tautu teise , kuria tvarke specialus magistratas peregrinu reikalams - praetor peregrinus. Ius gentium buvo ne tokia formali, kaip ius civile.Ius gentium pagrindu pripazistamos prigimtines teises.
Po 212 m. Karakalos konstitucijai suteikus pilieciu statusa beveik visiems gyventojams, teises skirstymas i ius civile, peregrinorum ir gentium neteko reikmes. 2. Ius publicum, ius privatum Pagal teisinio reguliavimo objekta R teise buvo daloma i ius publicum ir ius privatum. Pasak Ulpiano, vieoji teise liecia valstybes reikalus, o privatine teise naudojasi atskiri asmenys. Vieosios teises normos buvo imperatyvines, teises subjektai privalejo besalygikai ju laikytis.Privatines teises normos buvo dispozityvines.
Privatine teise teises subjektams suteike autonomija - jie patys galejo spresti, kokius sandorius sudaryti ar nesudaryti, pateikti iekini ar ne. R. vieoji teise nunyko zlugus R. imperijai. R. privatine teise gerai suderino privacius ir vieuosius interesus.R. privatine teise - pirmoji pasaulyje teises sistema, sureguliavusi pilieciu, kaip rinkos subjektu, santykius. 3. Romenu teises periodizacija Roma ikurta 753 m. pr.m.e. Vakarine R. Imperijos dalis zlugo 476 m.e.m rytine dalis - 1453 m.e.m. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvo atlikta didziausia antikos laiku teises kodifikacija. R. teises istorija skirstoma i 4 laikotarpius 3. seniausiu laiku arba archaikas 753m.pr.m.e III a.pr.m.e. vidurys . Pilieciu santykius reguliavo paprotine kviritine teise.
Pasirodo XII lenteliu istatymas.Prasideda R. teisines sistemos formavimasis. 4. R.t. vystymosi laikotarpis paskutineji 3 amziai pr.m.e. .Atsirado daug belaisviu ir svetimaliu. Tai leme naujos teises akos - ius gentium - susiformavima.
R. teises vystymuisi didziausios reikmes turejo pretoriu veikla, laikotarpio pabaigoje - teises mokslas. 5. Klasikinis laikotarpis I-III m.e. amziai . Tai principato laikotarpis. Nauji teises altiniai - senato ir princepso leidziami aktai.R. t. pasiekia aukciausia isivystymo lygi. 6. Postklasikinis smukimo laikotarpis III m.e.a. vidurys - 565 m.m.e. Imperatoriaus Justiniano mirties metai . Vergvaldines santvarkos irimas gilino krize. 395 m.m.e. R. imperija suskilo i dvi dalis.
Bandoma supaprastinti, unifikuoti teises altinius. Dideja imperatoriu dominus konstituciju reikme. 4. Romenu teises altiniai ir ruys Pagrindiniai teises altiniai 1. Paprotine teise iki XII lent. istatymo Romenai neturejo jokiu raytiniu istatymu. Neraytoji paprotine teise sudare salygas piktnaudziauti pareigunams.XII lent. Ist. 450 m.pr.m.e pirmas bandymas kodifikuoti. 2. istatymai Respublikos laik-piu istatymas lex reike tautos susirinkimo comitia priimta akta. Pasak Gaju, pasirode resp. laik-piu. Prie tai ir XII l. ist uzrayti paprociai.
Comitia istatymus priimdavo magistratui pasiulius. Ist. Sudare 3 dalys izanga, teisiniai reikalavimai ir sankcija.Plebis scitum - plebeju susirinkimo vadovavo plebeju tribunas priimti aktai. 286 m.pr.m.e. lex Hortensia nustate, kad jie privalomi visiems gyventojams. 3. senato nutarimai Resp. laik-piu senata sudarydavo princepsas. Nutarimai privalomos teises galia igijo tik Augusto laikais.
Formaliai kiekvienas senato narys turejo istatymu iniciatyvos teise, bet sprendziama ivada del projekto pateikdavo princepsas. Galiausiai, principato pabaigoje senatas tik iklausydavo praneima apie senato nutarimo projekta, net nebalsuodavo.Taip atsirado prielaidos vystytis imperatoriaus konstitucijoms. 4. imperatoriu konstitucijos Imperatoriu leidziami norminiai aktai - konstitucijos ediktai bendrojo pobudzio norminiai aktai, labiausiai panaus i istatymus , mandatai instrukcijos, suteikdavo tam tikru igaliojimu provinciju vietininkams ir kitiems valdininkams , dekretai imperatoriaus kaip aukciausio teisejo sprendimai ir reskriptai atsakymai i teiseju, valdininku ar eiliniu pilieciu teisinio pobudzio klausimus . Dominato laik-piu imp. leidziami aktai vadinami leges.
Leges rinkiniai - codex. 1-as - Codex Gregorianus 295 m 1-oji oficialioji kodif Codex Theodosianus 438 m. .1583 m Corpus iuris civilis Justiniano kodifikacija - 4 dalys kodeksas imperat. konstituc. rinkinys, 12 knygu , digestai teisininku veikalai, 50 knygu , institucijos svarbiausios zinios apie R. teises pagrindus, vadovelis , 4 knygos ir novelos Justiniano kodifikacija, jo ir jo ipediniu noveles iki 582m 5. pretoriu ediktai tam tikro rango R. magistratu manifestai, kuriuose skelbdavo busimojo valdymo programa, skelbe formules, kurios suteike galimybe tenkinti iekinius ir salygas.
Pretorine teise aktyviai veike ius civile. 6. jurisprudencija pradejo vystytis labai anksti, pirmieji komentatoriai - pontifikai.
Labiausiai suklestejo resp. laik-pio pabaigoje ir principato laik-piu. Teisininku darbai turejo tiesioginio teises altinio statusa. I a. isiskyre 2 teises mokyklos - prokulieciu ir sabinieciu. 2 3 Digestu - Ulpiano ir Pauliaus veikalai. 5. Romenu teises recepcija Vak. R. imperija zlugo 476 m o Rytu Bizantija isilaike iki 1453 m. Todel R.t. veike dviem kryptimis.
Zlugus valstybei paprastai galios netenka ir jos teise. R. t. ivyko negirdetas istorijoje dalykas - Vak. imp. teritorijoje atsiradusios valstybes daugiau ar maziau pasisavino R.t. Tas daug imtmeciu trukes procesas vadinamas R.t. recepcija. Atgaivinant R.t. didziausias nuopelnas tenka 1088 m. isteigtam Bolonijos un-tetui. Tu laiku R.t. tyrinetojai apsiribodavo trumpais tam tikru nuostatu paaikinimais arba komentarais glosos . ios krypties atstovai - glosatoriai.Jie labiau domejosi dogma.
Praktikiniams klausimams daugiau demesio skyre postglosatoriai. Vokietijos zemese XI a. ji buvo pripazinta veikiancia teise. Napoleono kodeksas 1804 m. paskelbe, jog R.t. negalioja, taciau jis pats buvo R.t. sistemos produktas. 6. Teisiu igyvendinimas ir gynimas Teisiu igyvendinimas - tai konkretaus subjekto galimybe savo veiksmais realizuoti tuos savo interesus, kurie neprietarauja teisei.Seniausiais laikais normalus teises gynimo budas buvo savigyna, buvo pagristas savivale - barbarikas. Veliau tai pradejo reguliuoti valstybe.
Klasikiniu ir postklasikiniu periodu savigyna buvo leidziama tik butinosios ginties ribose. Savigynos ribos buvo nustatytos Marko Aurelijaus ir kitu IV a. pabaigos imperatoriu konstitucijose.XII lent. istatymas reglamentuoja teismo, kaip valstybes organo, ginancio ir prievarta igyvendinancio subjektyvines teises, valdingus igalinimus. Isteigta rekuperatoriu kolegija - ju veikla tiesiogiai susieta su bylu nagrinejimo procesu ir priimtu sprendimu vykdymu.
R. valstybeje subjektyviniu teisiu gynimas remiasi teises pazeidimo faktu, t.y. asmuo, manantis, kad jo teise igyvendinti kazkas trukdo, turi teise pateikti iekini. R.t. teige, kad ne subjektyvines teises pazeidimo faktas buvo teises gynimo pagrindas.R. poziuriu apie subjektyvine teise galima kalbeti tik tada, jei ji buvo uztikrinta iekinine gynyba. Subjekt. teises gynimo formule iekinys - subjektyvine teise . Nera iekinio, nera ir teises. 7. Iekinio savoka ir ruys Iekinys actio buvo pagrindine subjektyvines teises egzistavimo prielaida.
Digestuose iekinys apibreziamas kaip asmens teise igyvendinti jam priklausanti reikalavima teismine tvarka. Formuliarinio proceso laik-piu pretorius turejo teise suteikti iekinine gynyba reikalavimams, kurie atsirado i naujai susiformavusiu santykiu, remdamasis gera valia ir teisingumu, bet ne civiline teise.Iekiniai daiktiniai actio in rem , asmeniniai actio in personam , suskirstymo pagrindas - ginco dalykas.
Daiktiniai gyne nuosavybes, servituti, ikaito ir kt. teises. Asmeniniai - jei ginco objektas - konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio reikalauti iekovas turejo teise reikalavimams, lieciantiems asmeninius santykius. ie santykiai atsirasdavo tarp dvieju ar keleto asmenu. Tai buvo prievoliniai teisiniai santykiai, kuriu pagrindas buvo sutartis, sandoris, deliktas ir pan. Skirtingai nuo daiktinio, i anksto zinomas atsakovas.Dar skirstomi i civilinius grieztosios teises , pretorinius, geros valios.
Taip klasifikuojami del to, kad teisejas, nagrinedamas grieztosios teises iekinius, privalejo laikytis sutarties arba istatymo raides ir negaledavo pasielgti kitaip, nors ir matydavo, kad buvo padaryta klaida.Nagrinedamas bonae fidei iekinius, teisejas isigilindavo i sutarties esme, isiaikindavo tikraja aliu valia - tai, ko alys sieke sudarydamos sutarti, o ne tai, kas toje sutartyje arba istatyme parayta. Daiktiniai iekiniai priklausomai nuo tikslo, skirstomi i tris grupes del pazeistu turtiniu teisiu atstatymo actiones rei persecutoriae baudiniai actiones poenales mirus actiones mixtae . Dar skiriami actiones utilis ivestiniai iekiniai , kai teisejui pavesdavo nagrineti byla pagal jau esama ir praktikoje pripazinta iekini. Keiciantis civiliniams santykiams atsirado actio ficticiae iekiniai su fikcija . Atskira grupe sudare kondikcijos abstraktaus pobudzio reikalavimai . 8. Civilinis legisakcioninis procesas Yra 5 pagrindines legis actiones formos 1. legis actio sacramento I esmes yra procesas, lazybos.
Bendroji forma, pagal kuria buvo galima apresti ivairius iekinius, kuriems nebuvo numatyta specialioji forma.
Susidaro i dvieju stadiju - in iure ir in iudicium. In iure alys prie magistrata ikilmingais zodziais viena kitai pareikia pretenzijas ir savo teisingumui patvirtinti paskiria tam tikra suma pinigu, kuri vadinosi sacramentum.Teismas formaliai sprende, kas praloe sakramentum, neteisiosios alies pinigai atitenka izdui.
Iekinyje del daikto butinas daikto pateikimas teismui. Ritualas iekovas laikydamas vindicta taria formule, kad teise i gincijamaji daikta priklauso jam ir po to vindikta paliecia daikta. is veiksmas vadinosi vindicatio. Po to - atsakovo veiksmas - contravindicatio. Isitraukia magistratas, liepia palikti daikta. Iekovas siulo atsakovui paskirti sacramentum.Litiscontestatio - alys kreipiasi i i anksto pakviestus zmones, kad jie butu liudytojais. In iure gincas nebuvo sprendziamas i esmes.
In iudicium alys tuoj pat po liticontestatio dalyvaujant magistratui isirenka savo teiseja i privaciu asmenu. 2. legis actio per manus iniectionem buvo taikoma tik tam tikriems prievoliniams iekiniams spresti.Iekovas atveda atsakova i teisma ir uzdejes ant jo ranka, taria tam tikra formule, jei atsakovas cia pat nesumoka, iekovas gali ji vestis pas save ir sukaustyti grandinemis. Laiko 60 dienu ir 3 kartus veda i turgu ir skelbia skolos suma. Jei neatsiranda, kas sumoketu, skolininkas tampa kreditoriaus nuosavybe.
Jei kreditoriu keletas, jie galejo sukapoti skolininka i dalis. Atsakovas pats gincyti skolos negalejo, uz ji tai galejo padaryti isitraukes asmuo, kuris nesekmes atveju turejo sumoketi dvigubai. 3. legis actio per pignoris capionem Asmuo, turedamas reikalavimo teise, tardamas tam tikra formule, pasiima skolininko daikta. Tai jis gali padaryti nedalyvaujant valdzios atstovui.Galejo buti taikomas tik kai kuriems religinio ir vieo pobudzio reikalavimams. 4. legis actio per iudicis postulationem Skyresi tuo, kad po aliu pareikimu buvo praoma, kad magistratas paskirtu teiseja. 5. legis actio per condictionem Iekovas pranea atsakovui, kad po 30 pastarasis turi atvykti isirinkti teiseja. pretenzijos prie magistrata idestymas, po to condictio praneimas ir litiscontestatio.
Po 30 dienu isirenka teiseja, po to - in iudicium . Butina legisakcioninio proceso salyga - aliu dalyvavimas.
Atsakovo dalyvavimas - iekovo reikalas. 9. Formuliarinis procesas Legis actiones procedura vis labiau neatitiko besipleciancios civilines apyvartos poreikiu. Per formulas proceso atsiradimas - lex Aebutia ir 2 Julijaus istatymai. Ginco teisinio formulavimo nata perkeliama pretoriui. alys gali reikti reikalavimus laisva forma, pretoriaus pareiga - suteikti jiems teisine kvalifikacija.Pretorius nustato ginco teisine esme ir idesto ja specialiame rate formula teisejui. Pagal ja vyks teisena stadijoje in iudicium.
Pasirode patogus spresti naujiems gincams, kuriu nenumate senoji ius civile. Formuleje turejo buti nurodomas teisejas, iekovo pretenzija, sudetingesnese bylose - aplinkybes, pavedama teisejui iteisinti, jei nepasitvirtins intentio ir priteisti, jei pasitvirtins. 2 dalys intentio ir condemnatio . Pretorius galejo atsisakyti duoti iekovui formule.Pretorius savo nuoziura galejo surayti formule iekovui, kurio teise nebuvo numatyta ius civile pretoriniai iekiniai, pagrindas - faktine padetis . Kartais pasinaudodavo fikcija formula ficticia . 2 stadijos - in iure teismo funkcijas vykde pretorius.
Form. proceso laik-piu pretoriaus ediktas panaikino iekovo teise jega atvesti atsakova, taip pat ir manus iniectio, pakeites jas bauda in duplum. Kaip ir legisakcioniniam procese, yra litiscontestatio, jo reikme - perduoti byla teismui.Po jo atsiranda teisiniu pasekmiu iekovas praranda iekini, t. y. jis negali antra karta kreiptis i teisma su tuo paciu reikalavimu, net jei procesas neivyko ar nebuvo priimtas sprendimas.
Litiscontestatio momentu teisinis santykis, egzistaves tarp aliu iki io momento, nustoja galiojes. Atsiranda naujas santykis aliu isipareigojimas paklusti teismo sprendimui.Sprendziant klausima del atsakomybes, teisejas turi nustatyti, ar tos aplinkybes, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatio momentu. Net ir tuo atveju, kai atsakovas iki in iudicium atsiskaite su iekovu, teisejas privalo ji apkaltinti ir priteisti iekini iekovui.
Po litiscontestatio labai sugrieztedavo atsakovo atsakomybe iekovui. Nuo to momento jis visais atvejais atsake uz daikto zuvima ar suzalojima, turejo sumoketi procentus, jei buvo pripazintas kaltu. Abi alys susitare nustatyta diena, bet ne veliau kaip po 18 men. po formules gavimo, turedavo atvykti pas paskirta teiseja, tada prasidedavo in iudicium. Jokiu apeliaciju, kadangi nebuvo teismu pakopu.Iekovas galejo kreiptis i pretoriu, irodinedamas, kad sprendimas niekingas.
Rykeja tendencija asmenine atsakomybe pakeisti turtine. Sprendimo vykdymui reikejo atskiro iekinio. 10. Ekstraordinarinis procesas Legisakcioninis ir formuliarinis procesai buvo iprastinemis civilines teises gynimo formomis, del to vadinami ordinariniais.Ekstraordinarinis procesas - prieingybe jiems, imperijos laikais atsiradusi administracine-teisine bylu nagrinejimo tvarka, neturinti dvieju stadiju.Palaipsniui ekstraordinarinis procesas istume formuliarini ir absoliut. monarchijos pradzioje tapo vienintele civiliniu teisiu gynimo forma.
Senojoje epochoje asmuo nepajeges apginti savo teises pagal ius civile, galejo kreiptis i magistrata, pastarasis pats tirdavo ir spresdavo. Imperijos laikais taikymo sfera isiplete.Imperatorius pirmas valstybeje magistratas turejo teise spresti bet kokia byla. Provinciju vietininkai kartais perduodavo spresti kitiems asmenims - iudex datus, jie buvo valdytojo paskirti, o ne prisiekusieji teisejai.
Procesas nebuvo skaldomas i dvi dalis, iudex datus viska sprende pats. Naujoji teisena remesi valdzios pradais. aliu ikvietimas i teisma vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybines valdzios atstovui. Iekovo skundas iraomas i teismo istaigos protokola, po to oficialiai iteikiamas atsakovui. Proceso pradzia - iekovo pretenzijos idestymas ir atsakovo patvirtinimas, kad jis ia pretenzija gincys.Priimta sprendima galima buvo skusti auktesniajam pagal ranga magistratui apeliacija . Sprendimo vykdymas - paskutine proceso stadija, jam nebereikejo specialaus iekinio.
Isaugojo daug normalaus civilinio proceso bruozu - aliu rungimosi principas, teismas pradeda darba esant iekovo pareikimui, pats teismas nerinko irodymu, negalejo priteisti daugiau nei prae iekovas. Taciau ekstraordinarinis procesas gerokai apribojo vieumo principa. Procesas vykdavo uzdaroje patalpoje.Didesne reikme igijo ratvedyba. alys privalejo imoketi zymini mokesti, kuri panaudodavo kanceliarinems ilaidoms padengti. 11. Iekinine senatis Iekinine senatis - istatymo nustatytas terminas, per kuri teismine tvarka gali buti apginta pazeista ar gincijama subjektyvine teise. Romoje atsirado gana velai.
Klasikine R. teise tokios kategorijos neturejo. To meto teiseje buvo nustatyti terminai, per kuriuos galima teisme pareikti atskiru kategoriju iekinius. ie terminai budavo ganetinai trumpi. Ankstyvojoje epochoje civiliniu iekiniu neribojo jokie terminai.Kol egzistuoja teise, egzistuoja ir teise i iekini. Pretoriai pradejo riboti 1 metu terminai , iekiniai del pirkimo-pardavimo sutarciu esant parduoto daikto trukumams - 6 men kai kurie civ. iekiniai del paveldejimo - 5 metu. Veliau atsirado terminai ir kitiems civ. iekiniams.
Iekinines senaties termino kategorija R. teiseje atsirado 424 metais. terminas panaikindavo teise i iekini - 30 metu R. teiseje egzistave istatymo numatyti terminai nuo iekinines senaties skyresi 1. buvo gerokai trumpesni 1 m. del kilnojamojo, 2m. del nekilnojamojo turto 2. pasibaigus terminui nustodavo galiojusi ir pati materialine teise 3. negalejo buti nei nutraukti, nei sustabdyti.
Terminuotose sutartyse iekinines senaties termino pradzia buvo laikoma diena, einanti po sutarties termino pasibaigimo dienos. Gincuose del daiktines teises iekinines senaties termino eiga prasidedavo nuo to laiko, kai savininkas igydavo teise i iekini, t.y. kai jis suzinodavo, kur jo daiktas.Iekinines senaties termino eiga galejo buti nutraukiama arba sustabdoma. Nutraukimas skyresi nuo sustabdymo.
Sustabdymas tik tam tikram laikui nutraukia termino eiga. Iekinines senaties termino pabaiga panaikindavo teise i iekini, taciau reikalavimo teise ar teise i daikta tebeegzistavo, tik jau negaliojo uztikrinta valstybine prievarta. 12. Status libertatis Status libertatis - viena i caput sudetiniu daliu.Status libertatis turejo visi tie, kas nebuvo vergai. Vergas neturejo jokiu teisiu, jis buvo teises objektas.
Taciau tarp vergo ir kitu privacios nuosavybes objektu yra didelis skirtumas. eimoje vergas, kaip ir vaikai, patenka i alieni iuris svetimosios teises zmoniu grupe . Vergas yra in dominica potestae eimininko valdzioje . Tik vergo eimininkas galejo kreiptis i teisma. Vergo eimyninis gyvenimas nera santuoka. Egzistavo niekieno vergai. Susiformavo principas favor libertatis - jei teisminio proceso metu kildavo abejoniu del zmogaus statuso, toki zmogu laikydavo laisvu.Velesniais laikais vergas turejo galimybe atlikineti teisinius veiksmus vergvaldzio vardu ir naudai. eimininkas galejo suteikti vergui ukini savarankikuma, mokant eimininkui nustatyta prievole peculium . Verga galejo ilaisvinti eimininkas.
Normalus ilaisvinimo budas - manumissio. Buvo labai daug formaliu ir neformaliu ilaisvinimo budu. Ilaisvintieji savo teisemis nebuvo prilyginti laisviesiems.Asmeniniu ir turtiniu santykiu sferoje ilaisvintasis savo patrono atzvilgiu isaugojo tris pagrindines pareigas - obsequim, operae ir bona. 13. Status civitatis Kiekvienas neturejes pilietybes, Romos istatymu poziuriu buvo daiktas, prieas, esantis uz Romos istatymu ribu. Romos visuomene buvo sudaryta i 5 grupiu laisvieji Romos pilieciai , kurie gime laisvi ir niekada nesiliove jais buve, iimtis pagrista postliminium teorija teisiu atstatymas grizus i R. teritorija , latinai, peregrinai, ilaisvintieji ir kolonai.
Tik Romos pilieciai buvo ginami teises.Skirtingas teisinis statusas pilieciu luomu - patriciju, klientu ir plebeju.
Patricijai - ankstyvosios R. gimines organizacijos nariai, kuriu tevai priklause Senatui. Tik patricijai turejo teise pasisavinti zeme i valstybinio zemes fondo. Tik patricijai galejo sudaryti tikraja santuoka cum manu . Klientai - teisikai tai laisvo zmogaus sutartines priklausomybes santykiai. Turejo ypatinga teisini statusa. Jie iejo i patriciju eimas ir gimines kaip sakralikai ir teisikai priklausomi nuo savo patronu.Patronas privalejo saugoti klientus ir teisme ginti ju teises.
Turejo teise i zeme. Neturejo visiko subjektikumo. Plebejai - susiformavo veliau. Neiejo i giminine organizacija, buvo naujieji imigrantai. Asmenikai laisvi ir nepriklausomi. Turejo maziau teisiu. Negalejo uzimti auktu valstybiniu pareigu, buti senatoriais.Neturejo nuolatines, legalios teises i zeme. I esmes nera skirtumo tarp patriciju ir plebeju teisnumo caput , iskyrus 2 atvejus - draudimas santuokos tarp patriciju ir plebeju 445 m.pr.m.e. buvo panaikintas - apribota plebeju teise sudaryti testamenta veliau jurisprudencija sukure nauja testamento forma, vienodai galiojancia ir patricijams ir plebejams . Turtingiausia zemvaldziu virune - luomai cenzoriu ir raiteliu. Pilietybe R. buvo igyjama gimstant arba pagal istatyma.
Pilietybes igijimas buvo neatsiejamas nuo status libertatis.R. pilieciu teisnumas priklause nuo 2 pagrindiniu teisiu ius conubii teise sukurti eima ir ius commercii teise dalyvauti civilineje apyvartoje . 14. Status familiae eima visos senosios R. santvarkos pagrindas. Jei zmogus nepriklause jokiai eimai, jis nepriklause ir jokiai giminei, o kartu seniausiais R. laikais jis negalejo buti ir pilietis.
Todel familia, kaip libertas ir civitas, yra naturali civilinio teisnumo caput prielaida. Senoves romenu eima buvo patriarchaline.Tai buvo uzdara nuo iorinio pasaulio sistema, kurios vienintelis eimininkas galva ir atstovas santykiuose su ioriniu pasauliu buvo pater familias. Jo valdzia buvo absoliuti ir teisiniu poziuriu vienoda tiek eimos nariams, tiek ir eimos turtui. i absoliutine pater familias valdzia senoveje buvo vadinama manus.
Laikui begant, eimos teisine padetis keitesi, pater familias valdzia vaikams buvo vadinama patria potestas, vergams - dominica potestas, manus reikme liko tik apibudinant vyro valdzia zmonai.R. eima buvo suskirstyta teisiniu poziuriu i dvi stambias grupes personae sui iuris savosios teises asmenys ir personae alieni iuris svetimosios teises asmenys . Nuo to, ar asmuo buvo sui iuris, ar alieni iuris, priklause jo caput. 1-ajai grupei priklause tik pater familias, t.y. eimyniniu poziuriu visikai savarankiki asmenys.
Visi kiti eimos nariai - vaikai, ju palikuonys bei zmona, kuri santuokoje cum manu eimoje uzeme dukters padeti, buvo personae alieni iuris. Jie visi, nors ir personae, t.y. teises subjektai, taciau ne savo naudai ir ne savo saskaita, o pater familias.Po pater familias mirties eima paprastai suskildavo i keleta savarankiku eimu. Taciau jie ir toliau likdavo agnatineje giminysteje. 15. Caput. Caput deminutio.
Gebejima buti civilines teises subjektu R. juristai vadino caput. Asmuo, kuris turejo teisnuma, buvo vadinamas persona asmenybe . Kad Romoje zmogus butu asmenybe, jis privalejo tureti caut, kuris priklause nuo triju elementu - status civitatis, status libertatis ir status pater familias. Taciau asmuo galejo vieno ar visu ju netekti.Tada ivykdavo capitis deminutio - civiline mirtis.
Klasikinio periodo juristai skyre tris capitis deminutio laipsnius - maxima, media, minima. Maxima ivykdavo praradus laisves statusa. Jei zmogus prarasdavo status libertatis, jis prarasdavo visus tris statusus ir teisiniu poziuriu buvo laikomas mirusiu. Veliau, prarade savo ankstesniaja padeti civiliniu teisiu sferoje, jis igydavo teisnuma pagal tautu teise, kaip peregrinai.Capitis deminutio media ivykdavo tada, kai zmogus, isaugodamas laisves statusa, netekdavo R. pilietybes.
Asmuo, paveiktas capitis deminutio media, pagal ius civile prarasdavo savo civilines teises, bet isaugodavo jas pagal iuris gentium. Capitis deminutio minima - maziausias teisnumo apribojimas, susietas tik su status familia pasikeitimu. Asmuo isaugo laisves ir pilietybes statusus, taciau ivyksta tam tikri jo padeties pokyciai pirmosios eimos, kuriai priklause, atzvilgiu.Del minima visikai nutrukdavo ankstesnieji eimos teisiniai santykiai agnatiniai , tai tiesiogiai atsiliepdavo ir turtiniams santykiams, ypac kylantiems del paveldejimo.
R. teise turejo ir kitu priezasciu, kurios tam tikrais atzvilgiais apribodavo teisnuma - pilietine negarbe intestabilitas, infamia, turpitudo . 16. Status Teisnumas reikia galimybe tureti subjektyvine teise, o kad ta teise galima butu pasinaudoti, ja realizuoti, buvo reikalinga antroji salyga - veiksnumas - piliecio galejimas savo veiksmais igyti civilines pareigas.Skirtingai nuo teisnumo, veiksnumas atsiranda sukakus tam tikram amziui.
Veiksnumas priklauso nuo zmogaus gebejimo laivai reikti savo valia. Pagal amziu visi zmones buvo suskirtyti i tris grupes. Vaikai iki 7 metu buvovisikai neveiksnus ir vadinami infantes. Mergaites nuo 7 iki 12 metu ir berniukai nuo 7 iki 14 metu buvo nepilnameciai ir turejo ribota veiksnuma. Jie buvo vadinami impuberes ir galejo sudarineti tik smulkius sandorius.Jei reikejo sudaryti sandorius del teises perledimo ar pareigu igijimo, tokie asmenys turejo gauti globejo leidima, kuri jis duodavo sandorio sudarymo momentu.
Mergaites nuo 12 metu ir berniukai nuo 14 iki 25 metu buvo laikomi pilnameciais ir veiksniais. Pilnameciams iki 25 metu buvo suteikta teise prayti paskirti kuratoriu, tai apribodavo ju veiksnuma. Asmenu fiziniai ir psichiniai trukumai taip pat turejo itakos ju veiksnumui. Eikvotojams buvo paskiriamas rupintojas.Moteru veiksnumas buvo apribotas. 17. Juridiniai asmenys Romenu teisininkai placiai taike juridinio asmens kaip civilines teises subjekto, ukinio gyvenimo savarankiko vieneto ideja, nors ir nesuformulavo juridinio asmens savokos.
R. juristai ne tik ikele juridinio asmens ideja, bet ir suteike jai praktine iraika, pagrinde juridiniu asmenu teisnumo ir veiksnumo savokas, pagrindinius juridiniu asmenu tipus - universitas personarum fiziniu asmenu bendrija, turinti savo atskira turta, nepriklausanti ja sukurusiems asmenims, ir teisnuma ir universitas rerum turto mase, skirta tam tikram tikslui - pvz. vietimui, mokslui, paramai ir t.t. iai turto masei taip pat buvo suteiktos tam tikros teisines asmenybes savybes . Ilgo ir gana sunkaus juridinio asmens idejos vystymosi rezultatas buvo tas, kad klasikine teise pripazino pagrindinius io teises subjekto bruozus 1. Civiliniu teisiniu santykiu sferoje korporacijos prilyginamos fiziniams asmenims, 2. Atskiru asmenu pasitraukimas i susivienijimo neturi itakos susivienijimo teisiniam statusui, 3. Korporacijos turtas nera nei bendra ja sudaranciu asmenu nuosavybe, nei atskiru jos asmenu turtas, 4. Korporacija savo vardu gali dalyvauti bet kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis per savo atstovus - fizinius asmenis, nustatyta tvarka igaliotus atlikti tokius veiksmus. 18. Res corporales - res incorporales.
Res in commercio - res extra commercio. Res Romenu teiseje - tai bet koks turtas gerybes , priklausantis gyvajai ar negyvajai gamtai ir fiziniu bei erdviniu poziuriu izoliuotas arba neatskiriamas nuo kitu gamtos daliu.
Materialus ir nematerialus daiktai - teiseje materialinis buvo toks objektas, kuri galejo suvokti zmogaus samone ir kuri galima paliesti.
Res incorporales buvo laikomi abstraktus objektai, kuriu egzistavima salygojo galiojanti teise. Actio in rem pagalba buvo galima ginti tik i res corporales atsirandancias teises, nes tik res corporales buvo nuosavybes teises objektai.Jei buvo pazeidziamos kieno nors teises, kylancios i res incorporales, tai jos galejo buti ginamos actio in personam pagalba.
Daiktai, esantys komercineje apyvartoje - daiktai, kurie galejo buti nuosavybes teises objektais ir kurie galejo dalyvauti civilineje apyvartoje, t.y. kuriuos galima buvo pirkti, parduoti, dovanuoti ir t.t daiktai, iimti i komercines apyvartos - daiktai, kurie negalejo buti privacios nuosavybes objektais ir kurie negalejo dalyvauti civilineje apyvartoje.R. teiseje egzistavo ie isamus daikto iemimo i civilines apyvartos pagrindai Dievo teise ir zmoniu sukurta teise. 1. Res divini iuris daiktai, priklausantys dievikajai teisei a res sacrae - ypatingu ventu valstybiniu aktu buvo paskirti dievams ventyklos, altoriai b res religiosae - tarnave mirusiuju pagarbai ireikti kapai c res canctae - daiktai, kuriuos ir be vento akto gyne dievai miesto sienos ie vartai . 2. Humani iuris a res communes omnium bendri daiktai - oras, juros bei ju krantai. ie daiktai priklause visiems b res publicae in publico usu bendrai naudojamas vieasis turtas pvz. keliai, aiktes, teatrai, pirtys ir res publicae in pecunia populi valstybinis turtas, pvz. rudynai . Abi ruys priklause valstybei. 19. Res mancipi - res nec mancipi. Res mobiles - res soli. Res mancipi buvo priskiriami itin svarbus ukiui daiktai Italijos zemes, vergai seniausiais laikais - ir zmona bei vaikai , kinkomieji bei krovininiai keturkojai gyvuliai arkliai, asilai, jauciai, mulai , seniausieji kaimo zemiu servitutai.
Visi kiti daiktai buvo priskiriami prie res nec mancipi.
Res mancipi galima buvo perduoti kitam asmeniui tik ius civile nustatyta tvarka, t.y. mancipatio arba in iure cessio. iu formu tikslas buvo daiktu, sudaranciu romenu eimos ukini pagrinda, apyvartos kontrole.
Daiktu klasifikavimas i kilnojamuosius ir nekilnojamuosius turejo mazesne reikme. Kilnojamiesiems daiktams priklause bet kokie daiktai, kuriuos galima perkelti i vienos vietos i kita arba kurie patys juda. Nekilnojamieji - zeme, jos gelmes, statiniai, sodiniai.Visiems iems daiktams buvo taikomas principas - viskas, kas pastatyta ant paviriaus, priklauso paviriui . i klasifikacija turi tam tikra ryi su daiktu klasifikacija i res mancipi ir res nec mancipi.
Nekilnojamojo turto perdavimui R. teise nustate specialius budus, kurie buvo tapatus res mancipi perdavimo budams. 20. Suvartojami ir nesuvartojami daiktai. Pagrindiniai ir papildomi daiktai. Suvartojami yra tokie daiktai, kurie fizikai sunaikinami viena karta juos pavartojus.Pinigai taip pat buvo laikomi suvartojamais daiktais. Nesuvartojami daiktai neinyksta jais naudojantis, o jei ir inyksta, tai palaipsniui. ios klasifikacijos reikme irykejo prievolineje teiseje, nes tokiu sutarciu kaip nuoma, paskola ir pan. objektas galejo buti tik nesuvartojami daiktai.
Dalus yra tokie daiktai, kuriuos galima padalyti i daugiau daliu, ir del to nenukencia ju verte bei ekonomine paskirtis.Papildomi daiktai materialiai yra savarankiki, taciau tarnauja pagrindinio daikto paskirciai, o drauge paklusta pagrindinio daikto teisiniam rezimui.
Papildomu daiktu ruys daikto dalys savarankikais teisiniu santykiu objektais galejo buti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindinio daikto , priklausiniai susieti su pagrindiniu daiktu ekonomikai, galejo egzistuti atskirai, taciau ukiniuose santykiuose tikslingiau buvo juos naudoti kartu ir vaisiai fructus, naturalus kuriu atsiradima nulemia pagrindinio daikto biologines savybes ir civiliniai kurie atsiranda del pagrindinio daikto civilines apyvartos . Kol fructus naturale nera atskirti nuo pagrindinio daikto, jie negali buti atskirais teisiniu santykiu objektais vaisiai buvo skirstomi i tuos, kurie yra pas asmeni, juos surinkusi, ir tokius, kuriuos galima buvo surinkti, jei su jais buvu pasielgta teisingai, bet del neukikumo jie nebuvo surinkti 21. Paprasti, sudetiniai ir surenkamieji daiktai.
Pagrindiniai ir papildomi daiktai. Paprasti daiktai yra susieti naturaliais, neatskiriamais ir vientisais saitais vergas, medis . Sudetiniai daiktai sudaryti i daugelio ivairiu sudetiniu daliu, kurios kartu sudaro tam tikra atskira vieneta laivai, namai, spintos . iu daiktu teisinio rezimo ypatybe ta, kad i atskiras ju dalis nebuvo pripazistamos jokios ypatingos teises ypac nuosavybes . Principas - sudetines dalies likimas yra toks pat kaip ir pagrindines. Surenkamuosius daiktus sudare tos pacios ruies fizikai savarankiku daiktu rinkinys, pvz. biblioteka. ie daiktai galejo buti laikomi atskiru teisiniu vienetu, kuris ilikdavo net ir pakeitus atskiras jos dalis.
Kaip visuma jie galejo buti uzstatomi, parduodami ir pan. Papildomi daiktai materialiai yra savarankiki, taciau tarnauja pagrindinio daikto paskirciai, o drauge paklusta pagrindinio daikto teisiniam rezimui.
Papildomu daiktu ruys daikto dalys savarankikais teisiniu santykiu objektais galejo buti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindinio daikto , priklausiniai susieti su pagrindiniu daiktu ekonomikai, galejo egzistuti atskirai, taciau ukiniuose santykiuose tikslingiau buvo juos naudoti kartu ir vaisiai fructus, naturalus kuriu atsiradima nulemia pagrindinio daikto biologines savybes ir civiliniai kurie atsiranda del pagrindinio daikto civilines apyvartos . Kol fructus naturale nera atskirti nuo pagrindinio daikto, jie negali buti atskirais teisiniu santykiu objektais vaisiai buvo skirstomi i tuos, kurie yra pas asmeni, juos surinkusi, ir tokius, kuriuos galima buvo surinkti, jei su jais buvu pasielgta teisingai, bet del neukikumo jie nebuvo surinkti 22. Daiktiniu teisiu savoka ir ruys. Civiliniu teisiu skirstymas i daiktines ir asmenines prievolines sudare civilines teises sistemos pagrinda.
Daiktines teises objektu bruozai 1 tai galejo buti tik materialus daiktai res corporales 2 tai galejo buti tik neiimti i komercines apyvartos daiktai res in commercio 3 tai galejo buti tik tie daiktai, kurie turejo individualius pozymius species . Daiktine teise nuo prievolines skiria ir tai, kad pirmoji yra absoliuti, o antroji - salygine teise.
Kad teise butu pripazinta daiktine, ji turi pasizymeti dar dviem pozymiais sekimo teise ir pranaumo teise.
Pirmuoju atveju teise seka paskui daikta, t.y. perduodant daikta i vienu ranku i kitas, treciajam asmeniui ilieka su iuo daiktu susijusi daiktine teise. Pranaumo teises esme ta, kad ji yra labiau privilegijuota kitu prievoliniu teisiu, susijusiu su tuo paciu daiktu, atzvilgiu.Romenai apibrezdavo daiktine teise kaip ius in re. Kalbant apie daiktine teise, nekalbama apie santyki tarp subjekto ir daikto. iuo atveju kalbame apie santyki tarp keliu subjektu, atsizvelgiant i tai, koks teisinis santykis yra vieno i ju su tam tikru daiktu.
R. teiseje daiktines teises pobudi pirmiausia turejo nuosavybes teise. Tai buvo vienintele pilna daiktine teise.Egzistavo ir ribotos daiktines teises, tarnavusios kokiam nors subjektui svetimo daikto atzvilgiu, iura in re aliena. ioms teisems priklause servitutai, uzstatas, o paskutineje romenu teises vystymosi fazeje prie iu teisiu prisidejo ir amzina nuoma bei paviriaus teise. 23. Valdymo possesio ir laikymo detentio savokos. Romos teisininkai grieztai atskyre nuosavybe ir valdyma.
Valdymas buvo ginamas interdiktu pagalba. Skirtingai nuo nuosavybes teises, valdymas nesuteikia teises pareikti iekini bet kuriam pazeidejui, valdymas neatsinaujina ipso iure sugrizus i nelaisves, tiesiogiai nepereina paveldejimo keliu.Valdymas yra neteisine, bet faktine busena.
Valdymas buvo suprantamas kaip faktinis daikto turejimas siekiant ji sau pasilikti. Valdymas gali apskritai netureti jokio teisinio pagrindo, pvz. kai vagis valdo pavogta daikta. Teisiniu valdymas tapdavo tik tada, kada buvo garantuota jo teisine gynyba, o kad taip butu, valdymas privalejo tureti iuos elementus objektyvuji ir subjektyvuji.Pirmasis reike faktini daikto turejima - corpus. io elemento esme ta, kad daikta turintis asmuo gali daryti su juo ka nori. Subjektyvusis elementas reike nora pasilikti daikta sau, atmetant bet kuriuos treciuosius asmenis.
Jis buvo vadinamas animus rem sibi habendi, arba animus. Laikymas - tai faktinis daikto turejimas, kai asmuo neturi tikslo pasilikti daikta sau, bet valdo ji treciojo asmens vardu. Skirtingai nuo possesio, detentio turi tik viena i pirmajam butinu dvieju elementu - tai corpus.Teise i valdymo gynima turejo betarpikai pats valdytojas, tuo tarpu detentorius toki gynima galejo gauti tik tarpininkaujant daikto savininkui. 24. Valdymo isigijimas ir pasibaigimas.
Yra zinomi keli valdymo atsiradimo budai 2 Corpore et animo. Corpus geriausiai apibreziamas kaip materialinis santykis su daiktu animus yra noras ta daikta valdyti. Kilnojamiesiems daiktamsvaldymas dazniausiai budavo igyjamas paprastu budu t.y. daikta perduodant.Daiktas patekdavo i norincio ji isigyti asmens valdymo sfera ir tuo atveju, kai ji perduodavo pastarojo namuose, nors jam ir nesant. 3 Ypatingi atvejai.
Solo animo vieno valia . a Traditio brevi manu. Jeigu valdytojas parduoda, dovanoja ar skolina detentoriui tam tikra daikta, pastarasis pradeda ji valdyti, kai abi alys del to susitaria. b Constitutum possessorium.Asmuo igyja valdyma be perdavimo akto, vien remiantis valios ireikimu, jei daikto valdytojas pareikia esas pasiryzes perduoti iam asmeniui daikta, taciau pats likti detendoriumi. 4 Sugebejimas igyti valdyma. iai faktiniai busenai uzteko ir mazesnes valios, todel globotinis vaikas iki 7 metu galejo ir be globejo igyti valdyma, jei jis pakankamai suprato savo veiksmu reikme. Asmenys, kurie buvo kieno nors valdzioje, negalejo savarankikai igyti turtiniu teisiu. 5 Valdymo igijimas per tarpininkus.
Klasikine teise i esmes nepripazino valdymo igijimo per tarpininkus. Kiek veliau teise numate tam tikras iimtis prokuratoriaus naudai, o Justinianas jau i esmes leido. 6 Valdymo praradimas.Galiojo taisykle, jog valdymas egzistuoja tol, kol valdytojas veikia daikta taip, kaip jis veiktu igijes nuosavybes teise.
Valdymas prarandamas, kai valdytojas laisva valia arba prie savo valia netenka galios viepatauti daiktui.Tai ivyksta, valdytojas praranda 1. corpore pvz. valdytojas i baimes atsisako savo zeme atsiimti i okupanto 2. animo, neveiksnus asmuo negali atsisakyti nuo valdymo 3. animo et corpore, kai valdytojas perduoda daikta kitam asmeniui, pameta arba mirta. Kilnojamuju daiktu valdymas prarandamas tuo momentu, kai daikta uzvaldo kitas asmuo, o nekilnojamuju - kai valdytojas suzinojo, jog daiktas jau yra laikomas kito asmens. 25. Valdymo apsauga Viena i pagrindiniu valdymo fakto sukeliamu teisiniu pasekmiu ta, kad ji gina teise.
Svarbiausias valdymo gynimo bruozas R. teiseje buvo tas, kad byloje del valdymo ne tik nereikejo irodyti teises i gincijamaji daikta, bet net buvo draudziama gristi savo reikalavimus tokia teise.Tokio pobudzio byloje buvo butina ir pakankama nustatyti du faktus a valdymo fakta b valdymo pazeidimo fakta.
Valdymo gynimas, pagristas vien tik minetu faktu nustatymu, ir buvo vadinamas posesoriniu gynimu. Jo prieingybe buvo petitorinis procesas, kuriame buvo reikalaujama irodyti asmens teise i gincijama daikta. Valdymas buvo ginamas ne iekiniais, o posesoriniais interdiktais, kurie buvo salyginiai magistratu isakymai. Interdiktai 1. Interdictum retinendae possessionis a interdictum utribi buvo duodamas kilnojamuju daiktu valdymui apsaugoti.Juo galejo naudotis tirk daikto valdytojas, kurio valdymui buvo trukdoma, tiek ir valdytojas, kuris valdyma apskritai prarado.
Valdymas turejo buti ne ydingas.b interdictum uti possidetis buvo skirtas valdymui nekilnojamiesiems daiktams apsaugoti.Ydingo valdymo atveju interdikto pagalba daiktas galejo buti atimtas i faktinio valdytojo. 2. Interdictum recoperendae possesionis a interdictum unde vi buvo taikomas tik nekilnojamuju daiktu atzvilgiu, jei i valdytojo valdymas buvo atimtas jega. b interdiktas de vi armata buvo ginamas asmuo, i kurio valdyma daiktui vieneriu metu senaties terminas, iam interdiktui jis apskritai nebuvo taikomas. c interdiktas de precario buvo paduodamas asmens, kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis iki pareikalavimo, atzvilgiu. 3 Interdiktas adibiscendae possessionis interdictum Salvianum ir interdictum guorum bonarum. ie interdiktai buvo ne tiek posesorinio, kiek petitorinio pobudzio, kadangi jais buvo siekiama ne apginti, bet igyti valdyma, kurio anksciau nebuvo. 26. Nuosavybes savoka ir ruys. Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise dominium, proprietas , kuri buvo vienintele pilna daiktine teise.
Nuosavybe suteikia galimybe savininkui daryti su materialiniu daiktu viska, ko nedraudzia teise.
Pagal ius civile savininkas galejo buti tik R. pilietis - kviritas, todel ir pati nuosavybe buvo vadinama kviritine.Augant prekinei apyvartai pasitaikydavo nemazai atveju, kad perleidziant nuosavybe i res mancipi buvo ivengiama formaliu veiksmu ir apsiribojama neformalia tradicija. iais atvejais igijejas igaudavo tik valdymo teise, tik praejus igyjamosios senaties terminui, ji galejo peraugti i kviritine nuosavybe.
Jei i valdytojo buvo atimamas daiktas, jis galejo pareikti iekini, jo formuleje buvo daroma prielaida, kad iekovas valde gincijama daikta visa butina igyjamosios senaties laikotarpi. Toks valdymas buvo apibreziamas kaip bonitarine arba pretorine nuosavybe. Peregrinu nuosavybe gyne ju teisines sistemos.Peregrinu nuosavybe, kaip atskira teisine kategorija, inyko po to, kai Karakula 212m. praktikai visiems R. imperijos gyventojams suteike pilietybe.
Bendroji nuosavybe pagal R.t. daiktas galejo priklausyti ne vienam, bet keliems asmenims, kurie ji valdydavo bendrai. Kiekvienas bendrasavininkas turejo teise laisvai disponuoti savo dalimi ir proporcingai turimai daliai, gaudavo nauda bei privalejo vykdyti daiktui uzdetas ivairias prievoles. 27. Nuosavybes teises ryys su daiktine teise.Daiktine teise yra asmens juridinis viepatavimas daiktui.
Pats viepatavimas gali buti ivairaus laipsnio ir pobudzio, todel daiktines teises nera vienodos. Pagrindine daiktine teise yra nuosavybes teise, kuri tarp egzistavusiu penkiu buvo vienintele pilna daiktine teise. Visos kitos buvo ribotos. Nuosavybes teise apskritai yra viena i pagrindiniu teisiu.Romenu teiseje nuosavybe praejo labai ilga evoliucijos kelia, taciau galiausiai ji susiformavo kaip subjektine teise, kuri tam tikra prasme net nuleme visos teisines sistemos pobudi.
Nuosavybe, kaip teisine institucija, yra istorine kategorija. Pagal daugeli valstybes kilmes teoriju valstybe kaip tik del to ir atsirado, kad apsaugotu ia pagrindine teise. 28. Nuosavybes teises turinys. Ius utendi, ius fruendi, ius obutendi.Nuosavybes teise, romenu supratimu, viena vertus, nurodo tos teises subjektui laisves ribas pozityvioji nuosavybes teises funkcija , kita vertus, yra jos laisves garantas negatyvioji nuosavybes teises funkcija, kuri paalina galimybe tretiems asmenims kitis i svetima nuosavybe . Jau viduramziais buvo bandymu nuosavybes teises turinio elementus suskirstyti i pagrindinius ir papildomus.
Pagrindiniai - disponavimo, atgavimo teise papildomi - naudojimosi teise, daikto turejimo teise, taip pat teise surinkti ir naudotis jo vaisiais ius possidendi, utendi et fruendi . Ius utendi et fruendi reikia, kad savininkas gali daiktu naudotis bei surinkti jo duodamus vaisius.Jis taip pat gali daikta suvartoti ar sunaikinti ius abutendi . R. civilineje teiseje galiojo principas, jog daikto vaisiai, nuo ju atskyrimo nuo motininio daikto momento, tapdavo motininio daikto savininko nuosavybe separatio . Ius possidendi reikia to daikto turejimo teise, bet ne jo valdymo fakta. Vadinasi, savininkui praradus faktini valdyma, nebuvo prarandama nuosavybe, o drauge ir ius possidendi.
Savo teises savininkas galejo igyvendinti pretoriniu procesiniu priemoniu pagalba, reikalaujant iduoti jam priklausanti daikta.
Ius disponendi - tai teisinio disponavimo daiktu galimybe. Tai reikia, kad savininkas galejo jam priklausanti daikta parduoti, dovanoti ir t.t. Savininkas, prarades bet kuria i iu teisiu, nenustoja buti nuosavybes teises subjektu. Nuosavybe yra vienalyte ir elastine teise, todel nenustoja tarnauti jos savininkui net ir tada, kai jo teises del ivairiu apribojimu buna maksimaliai sumaintos. Teoriniu poiuriu nuosavybe yra neribota teise.Taigi, teise - tai daiktine ir autonomine asmens teise valdyti naudoti ir disponuoti materialiu daiktu , kuri i esmes yra neribojama, taciau tik tiek, kiek ji nepaeidia egzistojancios teisetvarkos. 29. Pirminiai nuosavybes teises igijimo budai. Usucapio igyjamoji senatis - tai nuosavybes teises igijimas tam tikram daiktui, kuris atsiranda del jo valdymo istatymu nustatytam laikotarpiui.
Usucapio institucijos tikslinguma romenai pagrinde butinumu panaikinti teisines padeties netikruma daikto nuosavybes sferoje. iuo budu galejo pasiremti ir asmenys, kurie igijo koki nors daikta, nesilaikydami reikiamos teisines formos ir todel neigijo nuosavybes teises.
Usucapio turejo 5 pagrindinius bruous 1 Res habilis - apibudino objekta, i kuri galima buvo igyti nuosavybes teise usucapio budu 2 Titulus - valdymui daiktas turejo buti igytas teisetai 3 Fides - valdytojo gera valia, kuri turejo egzistuoti bent daikto uvaldymo momentu 4 Possessio - tik civilinis valdymas sukelia nuosavybes teises atsiradima usucapio keliu. is valdymas turi buti pagristas faktiniu daikto valdymu corpus ir valia i daikta pasilikti sau animus 5 Tempus - skirtigu daikto valdymo terminai.
Kilnojamuosius daiktus reikejo valdyti vienerius metus, nekilnojamuosius - 2 metus.Occupatio uvaldymas - seniausias budas, kuris buvo taikomas igyjant nuosavybe i uvaldyta niekieno daikta res nullius . Romenu teise res nullius statusa pripaino ferae bestiae laukiniai gyvuliai - visi laukiniai gyvuliai, esantys laisveje, nepriklausomai nuo to, kam priklause sklypas, kuriame jie gyvena, buvo pripaistami res nullius , thesaurus lobis - vertingi daiktai, kurie taip ilgai buvo pasliepti, jog pasidare neimanoma nustatyti ju savininko , res derelictae palikti daiktai - derelikcija -tai atsisakymas nuosavybes laisva valia atiduodant kilnojamojo daikto valdyma ar galutinai paliekant emes sklypa ir res hostiles daiktai, esantys R. teritorijoje ir priklausantys pilieciui tos valstybes, su kuria R. pradejo karo veiksmus . Specificatio perdirbimas - nuosavybes teises igijimo budas, kuris reike esmini daikto perdirbima, itaip sukuriant visikai nauja daikta.
Nuosavybes teises klausimas sprendiamas atsivelgiant i tai, ar naujai sukurta objekta galima buvo grainti i pirmykte padeti, ar ne. Sujungimas ir sumaiymas. Accessio vede prie nuosavybes igijimo alutiniams daiktams, kurie pastoviam laikui buvo prijungti prie pagrindiniu daiktu ir tuo budu ekoominiu poiuriu tapo ju sudetine dalimi. is procesas vyko prieaugis priklauso pagrindinio daikto savininkui taisykles pagrindu.
Confussio skysciams ar commixio kieti budu sumaiyti daiktai, jei ju negalima buvo atskirti, sudarydavo bendra nuosavybe.
Vaisiu igijimas - vaisius priklauso motininio daikto savininkui, kuris nuosavybes teise i vaisius igydavo pirminiu budu, iimtis tik vaisiams siuaraja prasme.Daikto savininkas, inuomodamas savo daikta, igalioja nuomininka juo naudotis, tuo momentu, kai nuomininkas savininkui sutinkant pasiima nuomojamojo daikto vaisius, jis traditio budu igyja nuosavybes teise i juos. Sainingas valdytojas igyja nuosavybes teise i vaisius nuo ju atsiskyrimo momento.
Vienintele buvo salyga, kad vaisiu atsiskirymo momentu subjektas butu sainingas valdytojas. 30. Išvestiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai. Mancipacija - mancipacijos metu dalyvaudavo svėrėjas, 5 liudytojai, res mancipi įgijėjas ir daikto savininkas. Labai formalus ir senas.Nuosavybės perdavimo mancipatio būdu objektas buvo tik res mancipi.
Šio akto dalyviais galėjo būti tik R. piliečiai. In iure cessio perleidimas teisme - tariamas vindikacinis pocesas, kurio metu perleidėjas buvo atsakovas, o įgijėjas - ieškovas. In iure cessio būdu buvo galima perduoti nuosavybę į res mancipi ir res nec mancipi. Šiuo būdu taip pat buvo galima įgyti ar atsisakyti nuo servitutų bei kitų teisių, galėjo naudotis tik R. piliečiai.Traditio perdavimas - ši forma pagimdyta ius gentium ir svarbiausia joje ne forma, bet tyrinys.
Materialus valdymo perdavimo aktas. Sąlygos daiktas turėjo būti faktiškai perduotas, perleidimo faktą turėjo lydėti perleidėjo valia perduoti nuosavybę bei priėmėjo valia tą nuosavybę įgyti iusta causa, turėjo egzistuoti tinkamas teisinis pagrindas.Traditio skyrėsi nuo mancipatio ir in iure cessio traditio galima įvykdyti šalims nedalyvaujant, t. y. per trečiuosius asmenis jeigu mancipacija ir in iure cessio, įtepus sąlygas ir terminus, buvo niekinės, tai traditio - ne. Negalima perduoti tik servitutų, nes tai res incorporales, jiems negalima taikyti valdymo traditio negalėjo padaryti tas, kas nevaldė, arba nelaikė daikto. 31. Nuosavybės teisės gynimas.
Pagrindiniai ieškiniai, tarnavę savininko nuosavybės teisės gynimui R.t. buvo rei vindicatio vindikacinis ieškinys ir actio negatoria negatorinis ieškinys . Šie ieškiniai turėjo daiktinį pobūdį, priklausė pretorinėms gynybos priemonėms.Jeigu daikto savininkas yra ir jo valdytojas, jis turėjo teisę naudotis posesorine gynyba, kurią garantavo atitinkami interdiktai.
Rei vindicatio - materialine-teisine prasme vindikacinis ieškinys - nevaldančiojo savininko reikalavimas valdančiajam nesavininkui dėl daikto sugrąžinimo. 37. Santuokos sudarymas ir nutraukimas Dar iki santuokos sudarymo buvo sponsalia sužadėtuvių institutas. 3 santuokos arba manus žmonai sudarymo būdai Confarreatio - religinis aktas. 10 liudytojų, žyniai, tik tokioje santuokoje gimę vaikai galėjo tapti aukštais bažnytiniais pareigūnais Coemptio - monos tariamas pirkimas i jos pater familias arba globėjo.
Tai mancipacio. 5 liudytojai ir svėrėjas su svarstyklėmis. Usus - faktinis santuokinis gyvenimas 1 metus. Šie būdai - tai cum manus santuokos sudarymui. Klasikiniu periodu sine manu - vienintelė santuoka. Sudaroma paprastu besituokiančiųjų susitarimu, lydima kai kuriu buitinių papročių. Kad santuoka būtų teisėta, reikėjo 1 amžius - vyrams 14 m moterims - 12 m. 2 sutikimas sudaryti santuoką 3 ius conubii.Būtina teisinė santuokos egzistavimo prielaida yra ta, kad per visą santuokos laiką išliktų tos sąlygos, kurios buvo būtinos susituokiant.
Paprastai santuoka pasibaigdavo vieno iš sutuoktinių mirtimi. Santuokos nutraukimo pagrindu pirmiausiai būdavo capitis deminutio. Santuoką cum manu galima buvo nutraukti vyro arba jo pater familias valia. Santuoka sine manu galėjo būti nutraukta ne tik abiejų sutuoktinių susitarimu, bet ir vieno valia. Teisinių pagrindų santuokai nutraukti nereikėjo.Ištuokos principas - vienas pagrindinių šeimos principų. Turtinės sankcijos - jei kaltas vyras, jis prarasdavo donatio, jei žmona - kraitį. 38. Sutuoktiniu tarpusavio santykiai Cum manu santuokoje žmona paklusta vyro valdžiai.
Panašiu į vindikacinį ieškinį vyras galėjo susigrąžinti žmoną, palikusią namus, gali įvairiai bausti, net užmušti, parduoti vergovėn. Žmona neturi teisnumo. Ji yra savo vyro įpėdinė, bei savo agnatų.Sine manu žmona išsaugodavo savo teisinį statusą. Jokios drausminės valdžios vyras neturi.
Ji galėjo sudaryti su savo vyru turtinius sandorius. Dovanojimas buvo draudžiamas. Kiekvienas iš sutuoktinių buvo turtiniu atžvilgiu nepriklausomas. Negali vienas kitam reikšti negarbės ieškinių. Vienas kitą privalo saugoti. Išlaikyti šeimą buvo vyro pareiga. Žmona ir vaikai galėjo reikalauti išlaikymo. Santuokos sudarymo metu vyrui duodamas ypatingas kraitis - dos, jį iš savo turto išskirdavo žmona arba jos pater familias ar globėjas.Įforminamas specialiu aktu. Dos turėjo apsaugoti vyrą nuo ištuokos žmonos iniciatyva.
Donatio - ikivestuvinės dovanos žmonai. Lygus dos, kaip žmonos teisių garantija. 39. Tevu ir vaiku tarpusavio santykiai Tėvų ir vaikų santykius apsprendė patria potestas. R.t. pripažino tik tėvo valdžią vaikams. Motina į savo vaikus neturėjo jokių teisių net ir po jo mirties. Patekdavo agnato globon. Santuokoje sine manu nebuvo net savo vaikų agnate. Santykių pagrindas - teisėta santuoka ir teisėta šeima.Nesantuokiniai vaikai teisiniu požiūriu buvo svetimi savo tėvams.
Vėliau pripažino motinos ir jos giminių atžvilgių kognatais. Tėvo neturėjo. Asmeninių santykių sferoje nuo pater familias priklausė naujagimio gyvenimas. Teisinių santykių sferoje vaikai - personae alieni iuris. Tėvas atsakė už vaikų deliktus padarytą žalą. Laikui bėgant patria potestas prarado savo patriarchalinį pobūdį. Turtas, kurį sūnus įgydavo tarnaudamas kare ar valstybinėje tarnyboje, buvo jo nuosavybė.Vėliau - ir iš motinos ar jos giminaičių paveldėtas turtas.
R. imperijos pabaigoje iš patria potestas liko tik šešėlis. Buvo pripažintas vaikų turtinis nepriklausomumas. Šeima jau nebe teisinis vienėtas, bet savarankiškų teisinių santykių subjektų sąjunga. Neteisėtus vaikus galima buvo įteisinti legitimatio būdu. Galima buvo įsūnyti ir svetimus vaikus arrogatio . 40. Paveldejimas pagal testamenta.Pagal R.t. testamentas - vienašalis palikėjo paskutiniąja valia paremtas sandoris, įvykdytas laikantis nustatytų formalumų, siekiant paskirti savo teisių ir pareigų perėmėją įpėdinį . Paveldėjimui pagal testamentą teikiama pirmenybė.
Senoji ius civile žinijo 2 testamento rūšis testamentum comitiis colatis ir testamentum in procinctu. Pirmasis buvo tvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurijų susirinkimuose. Antrasis - prieš išsiruošusius mūšiui karius. Abi rūšys buvo pakankamai nepatogios, todėl atsirado testamentum per mancipationem. Mancipatio buvo dirbtinai pritaikytas palikėjo interesams tenkinti.Jis visą savo turtą perduodavo jo paties pasirinktam patikėtiniui, kuris įsipareigodavo įvykdyti visus palikėjo patvarkymus dėl turto jo mirties atveju.
Rašytinė mancipationem forma labai paplinta. Turėjo būti liudytojų užantspauduotas ir pasirašytas. Buvo ir viešieji testamentai. Reikėjo tam tikrų materialinių sąlygų. Testatorius turėjo turėti testamentinį teisnumą. Testamentas turėjo būti sudarytas certa asmeniui, jei incerta, negaliojo.Viena svarbiausių sąlygų - institutio heredis - visą palikimą testatorius turėjo palikti vienam įpėdiniui.
Antrojo įpėdinio paskyrimas. Testatorius galėjo panaikinti testamentą, sudarydamas naują.Palikimas buvo apmokestinamas 5 , per penkias dienas nuo testatoriaus mirties turėjo būti iškilmingai atplėšiamas magistratų ir paskelbiamas. 41. Paveldėjimas pagal įstatymą ab intestato Jeigu mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento dėl kokių nors priežasčių negalima buvo įvykdyti, buvo šaukiami įpėdiniai, turintys teisę paveldėti pagal įstatymą. 3 paveldėjimo pagal įstatymus ab intestato sistemos 1- senosios ius civile paveldėjimas pagal įstatymą, kurios pagrindas - agnatinė giminystė.
Paveldėjimo teisė priklausė trijų eilių giminėms sui heredes, agnati proximi ir gentiles sui heredes - visi mirusiojo valdžioje buvę asmenys. Sui heredes teisė paveldėti laikė savaime suprantama teise. Ne visi jie buvo vieno giminystės laipsnio, tai sąlygojo palikimo dalijimą kartomis.Nesant įpėdinio sui heredes, paveldėti būdavo šaukiami agnatus proximus - jo broliai ir seserys, motina, jei ji buvo cum manu santuokoje su mirusiu.
Nesant agnatų, buvo šaukiami gentiles, t.y tos genties, iš kurios buvo kilęs palikėjas, nariai. Jeigu artimiausi mirusiojo giminaičiai atsisakė priimti palikimą ar mirė, jis neatitekdavo kitiems pagal eilę įpėdiniams, tapdavo išmariniu į iždą arba niekieno. 2 - Pretorinė paveldėjimo teisės sistema - senų ir naujų paveldėjimo teisės nuostatų derinimas.Pretorius savo ediktais šaukė ir kitus įpėdinius, ne pirmos eilės gimines.
Jis suteikia kai kurias paveldėjimo teises kraujo giminėms. Pretoriaus ediktas nustatė 4 šaukiamų paveldėti įpėdinių eiles unde liberi visi sui pagal ius civile emancipati unde legitimi, unde cognati visi kraujo giminaičiai unde vir aut uxor mirusiojo sutuoktinis . 3 - Justiniano sistema rėmėsi tik kognatine giminyste - šaukiami paveldėti visi vyriškosios ir moteriškos giminės kognatai. 4 eilės visi palikuonys descedentai artimiausieji pagal laipsnį ascedentai motina, tėvas, močiūtė t.t. netikri broliai ir seserys ir jų vaikai kiti šalutinės eilės giminaičiai. 42. Prievolės obligatio samprata.
Prievolės šalys. Prievolė yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas - skolininkas privalo atlikti kito subjekto - kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą.Pagal XII lentelių įstatymą skolininkas atsakė savo asmeniu. Laikui bėgant skolininko asmeninė atsakomybė pasikeitė turtine.
Respublikos laik-piu prievolė buvo traktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievolių apsaugai tarnavo ieškiniai in personam. Prievolės objektu galėjo būti ir daiktas. Tačiau kreditorius gali jį grąžinti tik iš skolininko. Nuo prievolės atsiradimo pradžios numatytas prievolės pasibaigimo laikas įvykdymas . Prievolė grindžiama šalių lygybės principu. Iš pradžių prievolės teisinės pasekmės liečia tik tuos asmenis, kurie dalyvavo ją nustatant.Vėliau imta leisti atstovavimą, asmenų pasikeitimą prievolėje.
Novacija - pasibaigimas pradinės prievolės, kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir sukūrimas naujos prievolės, kurioje dalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas būdas - cedentas, skirdamas asmenį, kuriam norėjo perleisti savo reikalavimo teisę, savo atstovu, į ieškinio formulę įrašydavo išlygą, kad visa tai, ką cesionarijus išieškos iš debitoriaus, jis turi teisę niekam neatsiskaitydamas įjungti į savo turtą.Toks atstovas - procurator in rem suam įgaliotasis savo naudai . Jų santykiai pagrįsti pavedimo sutartimi.
Teoriškai R. teisė niekada nepripažino teisių perleidimo prievolėje. Buvo teikiama tik teisminė interesų apsauga. Ceduoti buvo leidžiama ne visas teises. Jeigu reikėjo pradinį skolininką pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo. Prievolių pusėse gali būti vienas ra daugiau asmenų. Vienas skolininkas arba kreditorius galėjo būti pagrindinis, kitas - šalutinis.Keletas kreditorių ar debitorių galėjo turėti dalinę arba solidarinę teisę arba pareigą. 43. Prievolių atsiradimo pagrindai.
Prievolių rūšys. Du pagrindiniai prievolių atsiradimo pagrindai sutartys contractus ir teisės pažeidimai delicta . Vėliau atsirado prievolės, kurios buvo kilusios ne iš sutarčių ir ne iš deliktų. Buvo vadinamos prievolės tarsi iš sutarties ir tarsi iš deliktų. Sutartys - svarbiausias prievolių šaltinis.Tai tam tikras dviejų ar daugiau subjektų susitarimas. Pereinamąja sutarties forma senojoje romėnų teisėje buvo paskolos sutartis - nexum, aktas analogiškas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams ir svėrėjui, jos formuluotėje jau yra sankcija.
Stipuliacijos sutartis atsirado III a.pr.m.e. Stipulatio - žodinis susitarimas klausimo ir atsakymo forma.Laikui bėgant, vis didesnis dėmesys kreipiamas į šalių vidinę valią, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmeninės atsakomybės, atsakė turtu, sutartis pradėjo dalinti į contractus teisės pripažintos, ieškiniu garantuotos sutartys ir pacta susitarimai, neatitinkantys jokių sutarčių tipų ir dėlto neturintys teisinės galios . 4 prievolių iš sutarčių tipai a jei prievolei atsirasti pakanka vien šalių susitarimo konsensualinė sutartis b jei iš daikto perdavimo realinė sutartis c jei prievolė atsiranda ištarus žodinę formulę verbalinė d jei nustatyta rašytinė forma literalinė . Bevardės sutartys - kurios neatitiko jokių tipų. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvinės teisės sutartimis - formalizmas jas lydėjo visuomet.
Dauguma realinių ir konsensualinių sutarčių priklausė geros sąžinės sutarčių rūšiai.
Sutartys dar buvo skirstomos į vienašales ir dvišales. Sinalagmatinės - dvišalės, kuriose šalys turi prišinės lygiavertes prievoles pirkimas-pardavimas . 44. Sutarčių galiojimo sąlygos. Tam, kad sutartis galiotų, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai sutarties dalykas, pagrindas ir šalių valia bei jos išreiškimo būdas.Dalykas - ką debitorius įsipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teisę reikalauti iš jo. Dalykas turi atitikti 4 sąlygas a juo negali būti veiksmas prieštaraujantis teisei ir geriems papročiams b jis turi būti įmanomas įvykdyti c jis turi tenkinti kreditoriaus interesus d jis turi būti įsipareigojimas kreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasižadėti turi debitorius, o ne kitas asmuo. Prievolės pagrindas - artimiausias betarpiškas tikslas, dėl kurio sudaryta sutartis.
Klasikinėje teisėje, jei sutarties pagrindas yra netinkamas arba liko neįvykdytas, prievolė buvo laikoma negaliojančia.
Sutartys, kurių galiojimas priklausė nuo jų pagrindo tinkamumo, vadinamos kauzalinėmis. Šalių valia ir jos išreiškimo būdai - kadangi sutartis yra šalių susitarimas, negali būti sutarties be šalių valios sutapimo.Dėl valios ydų sutartis negalioja šiais atvejais 1. kai yra vien debitoriaus įsipareigojimas, bet nėra kreditoriaus sutikimo, išskyrus votum - pažadas dviems, kuris galioja savaime - ir pollicitatio - pažadas miestui, jei buvo padarytas teisėtu pagrindu 2. kai nesutampa šalių valios laikas 3. kai sutikimas nėra rimtas, duotas juokais.
Valios išreiškimo formos gali būti įvairios. Pagrindinės žodis ir raštas.Šalių valios ir išreiškimo sutapimas 1 jei abiejų šalių valia netikusiai išreikšta, tai senoji R.t. pirmenybę atiduodavo valios išreiškimui 2 jei valios išreiškimas neatitinka tik vienos šalies valios, ir kita šalis apie tai nežino, tai ta taisyklė negali būti besąlygiškai taikoma.
Error klaida - subjekto neteisingas suvokimas aplinkybių, paskatinusių jį sudaryti tam tikrą sandorį.Klaida turėjo teisinę reikšmę, jeigu suklydimas yra esminis a error in negotio - klaida dėl sutarties esmės - ji gali įvykti esant neformalioms sutartims b error in persona - klaida dėl asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, tapatybės c error in corpore - klaida dėl sutarties dalyko. 3 asmens valia sutartyje turėjo būti išreikšta sąmoningai ir savarankiškai, laisvai, be išorinės neteisėtos įtakos. 4 asmuo turi būti teisnus ir veiksnus.
Neesminiai elementai - sąlygos ir terminas. 45. Prievoliu pasibaigimo budai. Romoje galiojo taisykle kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuo jos isilaisviname. Prievoles pasibaigimas - solutio. Seniausiais laikais solutio reike skolininko ilaisvinimas i grandiniu, veliau - nuo asmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma.Prievoles pasibaigdavo prievoles ivykdymas - svarbiausias budas.
Prievole galejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko sutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys. Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuoti savo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo.Reikalavimai 1. Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditorius atsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz. ivykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitan i izda. 3. Jei debitorius skolininkas turi kelias prievoles, tai teise iskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4. Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o aliu susitarimu - Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku.
Iskaitymas compensatio - jeigu kreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai esant tam tikroms salygoms ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas kita padengia, laikomi ivykdytais ir iiekojimui priklauso tik likutis.
Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik prieiniai, galiojantieji, vienaruiai, subrende, aikus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuria egzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole. Atledimas nuo skolos aliu susitarimu arba vienaaliu kreditoriaus veiksmu. Buvo atliekamas imaginaria solutio - tariamas ivykdymas.Tariamojo prievoles ivykdymo ruis yra acceptilatio - kreditoriaus zodinis pareikimas, kad jis atgavo skola.
Skolininko ir kreditoriaus sutapimas viename asmenyje confusio - dazniausia paveldejimo keliu. Prievole pasibaigia, nesant galimybes ja ivykdyti - jei prievoles dalykas zuvo be skolininko kaltes, tai fizinis negalimumas ivykdyti prievole. Prievole, kurios dalykas neimanomas, yra niekine. alies mirtis prievoles nenutrukdavo, nes ipedinis buvo universalus teisiu peremejas.Tik skolos i deliktu pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi. 46. Atsakomybe uz prievoliu pazeidima.
Skolininkas uz prievoles neivykdyma, netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino praleidima atsake nustatyta tvarka. Romos teisininkai i zalos savoka junge du elementus a pozityvius nuostolius,t.y kreditoriaus turetos ilaidos, jo turto netekimas arba suzalojimas b negauta nauda, t.y. kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jei skolininkas butu ivykdes prievole.Dazniausiai zalos atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal kreditoriaus interesa. Atlyginami turejo buti tiesioginiai nuostoliai, t.y. artimiausios juridinio fakto, kuris yra zalos atlyginimo pagrindas, pasekmes.
Skolininkas atsake uz prievoles pazeidima tik esant jo kaltei. Kalte tycine dolus , neatsargumas culpa . Tycine sunkiausia kaltes forma, iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti zala. Neatsargumas - skolininkas nenumato savo veiklos pasekmiu, bet turi jas numatyti. culpa lata - didelis neatsargumas ir culpa levis - mazas neatsargumas. Uz culpa lata atsake kaip dolus.Culpa levis sukeldavo atsakomybe tik tada, jei sutartis buvo sudaryta tik jo interesams arba abieju aliu interesais.
Veliau ios kaltes formos gavo culpa in abstracto pavadinima. Culpa in concreto - skolininkas vykdydamas prievole parode maziau rupestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose.Casus atsitiktinumas - aplinkybes, sukelusios prievoles pazeidima be skolininko kaltes. Skolininkas uz daikto zuvima del nenugalimos jegos atsake tik tuo atveju, jei iki nenugalimos jegos atsiradimo buvo jo kalte. 47. Verbalines ir literalines sutartys.
Verbalines sutartys kuriu prievoline galia atsirasdavo i tam tikros pasakytos zodines formules. Stipuliacija sudaroma labai formaliai, pilieciams sponsio, peregrinams - stipulatio. I pradziu buvo priesaika, kuria isipareigojes asmuo patvirtindavo savo pazada. Forma labai paprasta.Reikalavimai 1. kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakimas turejo atitikti tam tikra formule 2. atsakymas turejo visikai atitikti klausima 3. kad klausimas ir atsakymas butu zodiniai.
Stipuliacines prievoles buvo grieztai vienaales kreditorius tik kreditorius, skolininkas - skolininkas. Tai grieztoji teise. Veliau pradejo sudaryneti raytini dokumenta - cautio. Sudetingos stipuliacijos formos galejo dalyvauti ne tik du, bet ir daugiau asmenu,t.y. buvo leidziamas bendrininkavimas. Korealinis bendrininkavimas toks atvejis, kai keli asmenys yra kreditoriais vienoje prievoleje, ir kiekvienas i ju turi savarankiko kreditoriaus teise.Visos skolos sumokejimas vienam kreditoriui panaikindavo kitu reikalavimus.
Korealiniai bendrininkai yra lygiateisiai.Solidarines prievoles vieno solidarinio iekovo pareikimas nenaikino kitu kreditoriu teises i iekini. Akcesorinis bendrininkavimas santykiai, kuriuse asmuo, norintis dalyvauti prievoleje kaip pagrindinis subjektas, pageidauja pritraukti kita subjekta tik kaip papildoma, pagalbini bendrininka. iuo atveju tokio antrojo subjekto teise arba pareiga bus tik pagrindinio subjekto teises pareigos papildymas accessorium . Kreditoriaus puseje - adstipulatio.
Skolininko - adpromissio. Liberalines sutartys. Prievole atsiranda ne i paprasto susitarimo, o i raytines formos susitarimo. Prievoles i literaliniu sutarciu buvo vienaales, formalios ir abstrakcios. Literaline sutartimi galima buvo ivykdyti novacija, nustatyti nauja prievole, pvz. kredita. Literaline sutartimi budavo apiforminamos tik pinigines prievoles.Privalumas ja gali sudaryti ne vienoje vietoje esancios alys, taip pat ir nebyliai.
Taikoma tik romenams. 48. Realines ir konsensualines sutartys. Realines sutartys kuriu galiojimui nepakanka paprasto aliu susitarymo, reikalaujama, kad butu faktikai perduotas daiktas. 4 ruys paskolos mutuum viena alis kreditorius duoda kitai aliai skolininkui nuosavyben tam tikra suma kieki pinigu, o skolininkas isipareigoja, suejus tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrazinti kreditoriui toki pat kieki pinigu arba tokiu paciu daiktu.Seniausia sutarciu ruis. Panaudos sutartis commodatum vienas asmuo - komodantas perduoda kitam tam tikra daikta laikinam neatlygintinam naudojimui.
Pasaugos sutartis pagal ja vienas asmuo deponentas perduoda kitam daikta saugojimui. Ikeitimo sutartis pignus viena i daiktiniu teisiu, taciau tarp ikaito gavejo ir davejo sukurdavo ir tam tikrus prievolinius santykius. Konsesualines sutartys sudaromos paprastu neformaliu susitarimu.Pirkimas-pardavimas emptio-venditio ikildavo daiktines nuosavybes teises perdavimo aktas, o susitarimas del daikto pardavimo jokios reikmes neturejo.
Pagrindiniai elementai pirkimo-pardavimo dalykas ir kaina.Sutartis yra dviale. Nuomos sutartis 1. daiktu nuoma viena alis isipareigoja perduoti daikta naudojimuisi kitai aliai, o i moketi nuomos mokesti. 2. darbo jegos samdos sutartis vienas laisvas zmogus patenka kito dispozicijon, t.y. uz nustatyta atlyginima tam tikram laikui parduoda savo darbo jega. 3. rangos sutartis vienas asmuo isipareigoja uz nustatyta atlyginima atlikti kito asmens naudai tam tikra darba.
Bendroves sutartis ukininkavimas bendrai a pilnoji, tokiai bendrovei priklause visas jos nariu turtas, net igytas atsitiktinai b ribota bendrove, priklause tik turtas, igytas bendroves ukines veiklos deka c susitarimas, kuriuo steigiama tam tikrai ekonomines veiklos sriciai d laikina bendrove, vienkartiniams sandoriams. Pavedimo sutartis mandatum vienas asmuo paveda kitam koki nors viena ar kelis veiksmus.Yra neatlygintina.
Bevardes sutartys prievoles i ju atsirasdavo tik tada, kada viena i aliu savo prievole ivykdydavo. 49. Kvazi sutartys. Obligationes quasi ex contractu. Priklausomai nuo prievoliu atsiradimo priezasties jas imta skirstyti i sutartis ir deliktus. Taciau visi prievoliniai santykiai netilpo i ias savokas.Postklasikiniame laikotarpyje ias prievoles imta vadinti obligationes quasi ex contractu. Ju turini sudare teisetas elgesys, taciau skirtingai nuo sutarciu, cia nebuvo ireiktos abieju aliu valios. iu prievoliu atsiradimo pagrindas buvo arba vienaalis sandoris arba kiti faktai, kuriu negalima laikyti sutartimi. 3 grupes svetimu reikalu tvarkimas be igaliojimo negatorium gestio atsirasdavo, kai kuris nors asmuo be kito asmens igaliojimo ir be isipareigojimu savo valia atlikdavo pastarojo naudai tam tikrus veiksmus.
Prievole, atsirandanti i iu santykiu, buvo praktikai tapati prievolei, atsirandanciai i pavedimo sutarties, butent i cia jos quasi-sutartinis pobudis.
Negatorium gestio teisinio santykio atsiradimui turejo buti salygos a atlikdamas tam tikrus veiksmus, gestorius tai daro siekdamas sutvarkyti svetimus reikalus b veiksmu turi buti siekiama pozityvaus tikslo c atitinkami veiksmai yra galimi, kai ju atlikimas neprietarauja suinteresuoto asmens valiai ir jei jis pats negali pasirupinti savo reikalais d reikalu tvarkimas neatlygintinas. Prievoles i nepagristo praturtejimo condictio tais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtedavo kito asmens saskaita, tai tokiu budu igytas turtas turejo buti grazintas asmeniui, kurio saskaita buvo praturteta.
Cia yra panaumas i paskolos sutarti. a condictio indebiti - iekinys, suteikiamas asmeniui, sumokejusiam neegzistuojancia skola, sumokejus skola, kuria privalejo sumoketi kitas asmuo arba, kai skola turejo buti sumoketa kitam asmeniui. Kad iekinys butu patenkintas, reikejo salygu - asmuo, atliekantis veiksmus, tai dare manydamas, jog egzistuoja prievole - priimantis prievole asmuo turejo manyti, jog prievole tikrai egzistuoja ir kad jis turi teise reikalauti tu veiksmu atlikimo - jei praturtejes asmuo veike nesaziningai, jis privalejo visikai atlyginti zala, o jeigu saziningai, tik pacia praturtejimo suma b condictio causa data non secuta - iekinys, kuriuo siekiama susigrazinti turta perduota treciajam asmeniui, tikintis prieprieinio veiksmo, kuris nebuvo atliktas c condictio ob iniustam causam - iekinys del sugrazinimo turto, perduoto turint istatymui ar moralei prieinga tiksla.
Bendrija communio Communio galejo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro tikslo.
Tokia turtine bendrija sukeldavo ne tik turtinius, bet ir prievolinius santykius tarp bendrasavininku. 50. Prievoles i deliktu ir tarytum i deliktu obligationes quasi ex delicto Delicta privata - veiklos, pazeidziancios atskiro asmens ar asmenu grupes interesus.Deliktas sukeldavo ne bausme, o prievole sumoketi nukentejusiajam bauda arba bent atlyginti nuostolius.
Kiekvienas deliktas turejo tris elementus objektyvi zala asmeniui asmens, ivykdziusio delikta, kalte objektyvioji teise turejo atlikta veikla pripazinti deliktu.Romenai nesuformavo bendros deliktu savokos, o nustate konkrecias ju ruis 1. Furtum vagyste - tycinis daikto, jo valdymo ar naudojimo paemimas turint tiksla gauti nauda. 2. Iniuria asmenine skriauda - membrum ruptum - suzalojimas, sukeles dalies kuno netekima os fractum - vidaus kaulu suzalojimas veiksmai, kuriais yra pazeidziama kuno neliecianybe. 3. Damnum iniuria datum neteisetas svetimo daikto sugadinimas - reikalavimai a zala turejo atsirasti del tiesioginio poveikio daiktui b daiktas turejo buti realiai sugadintas c zala turejo atsirasti del veiksmu d zala turejo atsirasti del prieingu teisei veiksmu.
Pretorineje teiseje buvo garantuojamas praktikai bet kokios zalos, padarytos tycia svetimam daiktui, atlyginimas. 4. Pretorines teises deliktai - rapina pleimas metus grasinimas , dolus apgaule . i sistema buvo kurta ne remiantis principu ir delikto savoka, bet atskirais ju tipais.
Vis delto, deka actio doli ir actio in factum romenu teise visikai patenkino savo visuomenes poreikius. Obligationes quasi ex delicto - prievoles, kilusios i teisei prieingu veiksmu, nepatekusiu i deliktu saraa. Pagrindines ruys a iudex litem suam fecit teisejas padaro procesa savu - teisejo atsakomybe uz neteisinga savo pareigu atlikima, kai del to buvo padaryta materiali zala vienai i ginco aliu. Iekini turejo teise pareikti alis, kuriai buvo padaryta zala, o jo tikslas - pilnas zalos atlyginimas b actio de effusis et defectis - jei i namo budavo kas nors ipilama ar imetama ir del to treciajam asmeniui atsirasdavo zala, uz ja atsakydavo io namo savininkas c actio de positis et suspensis - bet kuriam asmeniui, turinciam procesini veiksnuma, pretorius suteikdavo actio popularis, namo, prie kurio budavo kas nors blogai pastatyta ar pakabinta, eimininko atzvilgiu d atsakomybe nautarum laivo savininko , cauponum viebucio savininko , stabularum nakvynes namu eimininko uz savo tarnu apgaules ir vagystes. iuo atveju nukentejusiems asmenims buvo iiekoma dviguba daikto verte.